Naudoti šalčiui nelaidžius kronšteinus iš stiklo pluošto – novatoriškas sprendimas montuojant langus bei duris. Kronšteinams gaminti naudojama kompozicinė medžiaga savo tvirtumo ypatybėmis nenusileidžia metalui, o šiluminėmis prilygsta medienai. Iki šiol apie langų tvirtinimą šiltinimo sluoksnyje buvo žinoma, tačiau toli gražu ne visi klausimai buvo išspręsti. Architektai ir konstruktoriai, projektuodami lango tvirtinimo mazgus, neturėjo atsakymo, kaip patikimai sumontuoti langą nepaliekant vadinamųjų šalčio tiltelių. Neatsakyti klausimai vertė montuotojus vadovautis savo nuožiūra, bet priimti sprendimai dažnai prasilenkdavo su statybinės fizikos pagrindais. 

Lango vieta – šiltinimo sluoksnyje

Viena dažniausių sienos konstrukcijų naujuose ir renovuojamuose pastatuose yra iš plytų ar blokelių sumūryta laikomoji konstrukcija, kuri iš išorės uždengiama termoizoliaciniu sluoksniu (mineraline vata, putų polistirenu ar kita izoliacine medžiaga). Nors kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja parinkti atskirą sprendimą, vyrauja bendra taisyklė – langai ir durys turėtų būti montuojami šiltinimo sluoksnyje, kurio storis siekia nuo keliolikos iki keliasdešimt centimetrų priklausomai nuo to, į kokią energinę klasę orientuojamasi statant pastatą. Sumontavus langus šiltinimo sluoksnyje, vidinė angokraščio ir vidinė lango paviršiaus temperatūra bus aukštesnė. Aukštesnė net keturiais laipsniais bus ir laikomosios sienos vidaus paviršiaus temperatūra. 

Kokias tvirtinimo medžiagas naudoti?

Tvirtinant langus ir duris šiltinimo sluoksnyje naudojamos skirtingų medžiagų detalės: metaliniai laikikliai, kampainiai ar įvairios medinės konstrukcijos. Deja, šios medžiagos turi trūkumų. Vientiso masyvo mediena dėl galimų deformacijų nepageidaujama, dažnai ir apsunkina sandarinimą. Dar viena neigiama ypatybė – natūralus medienos drėgmės įgeriamumas. Dėl naudojamų metalo kronšteinų ir kampuočių susidaro šalčio tiltelių. Kadangi tvirtinimo taškų montuojamuose gaminiuose būna ne rečiau nei kas 70 centimetrų, tiek daug taškinių šalčio tiltelių nepageidaujama. Geležies ir plieno šilumos laidumo koeficientas yra 50 (W/mK). Šalčio tiltelių susidaro dėl medžiagos, kurios šilumos  laidumo  koeficientas yra didesnis  negu ją supančių statybinių medžiagų. Izotermos linija pasistumia, taip keisdama ir rasos taško kreivę. Vadinasi, metalinės detalės nenaudotinos nei montuojant langus, nei gaminant jų profilius. Pastebėta, kad gaminant šilčiausius plastikinius langų profilius armavimui metalas nebenaudojamas. 

Privalumų – ne vienas

Šalčiui nelaidūs kronšteinai iš stiklo pluošto nesudaro šalčio tiltelių. Tai labai svarbu pasyviesiems, energiškai efektyviems ir visiems šiuolaikiniams šiltiems pastatams, kurių langai bei durys montuojami į šiltinimo sluoksnį. Kronšteino, pagaminto iš stiklo pluošto, šilumos laidumo koeficientas – 0,32 (W/mK). Ši ypatybė leidžia išvengti šalčio tiltelių montavimo zonoje. Kitos svarbios  stiklo pluošto charakteristikos: medžiaga nereikalauja priežiūros ir yra atspari korozijai bei chemikalams. Naudojant stiklo pluošto kronšteinų technologiją duris ar langus galima montuoti ne tik apšiltinus pastatus, bet dar ir nesumontavus šiltinimo sluoksnio. Juos galima naudoti ir pastatuose, kurių sienos sumūrytos iš putų polistireno blokelių. Kronšteinų įvairovė leidžia sumontuoti gaminius bet kurioje šiltinimo sluoksnio vietoje.

 

Nr. Kodas L – atstumas iki apkrovos taško nuo nešančiosios   sienos F – leistina maksimali  apkrova HV – atstumas  tarp Laikiklio ir lango Detalės matmenys
1 J4 40 mm 1800 N 10 – 50mm 49x10x240
2 J5 50mm 1360 N 10 – 50mm 49x10x250
3 J6 60mm 850 N 10 – 50mm 49x10x260
4 J10A4 140mm 1900 N 10 – 50mm 49x10x340
5 J12A5 170mm 1300 N 10 – 50mm 49x10x370

 

 

 

 

 

 

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės:

Mus palaiko:

{becssg}kronsteinai{/becssg}